Wednesday 14 December 2016

Ladakas - II dalis. Senovinė arijų gentis ir klajokliai.



Šypsenos iš Dha kaimelio, Ladakas, Indija
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Na ir turputį apie Ladake užsilikusią senovę...

Dha kaimelis
Kaip ir minėjau praeitame įraše, įrodyta, kad Ladakas buvo gyvenama teritorija neolito laikais. Manoma, kad šioje teritorijoje gyveno pirmosios žinomos indoarijų gentys, monai (eng. mons) ir dardai (ang. dards). Jei sėkmė nusišypsos jų palikuonius galime pamatyti ir Leho turguje pardavinėjančius daržoves. Taip pat galima pasiryžti dienos kelionei ir aplankyti jų kaimus Dha arba Hanu. Iki šiol dardų vyresnioji karta dar naudoja dardų kalbą, kuri, manoma, yra Rigvedos sanskrito pagrindas. Tai reiškia - visos indoeuropiečių kalbos atšakos pagrindas. Dardai taip pat iš minios išsiskiria savo veido bruožais, kurie liūdija, kad šie žmonės tikrai neatvyko iš Tibeto. Teigiama, kad jie yra savo religinėse praktikuose išlaikę ir senovinio animizmo. Deja, daugelis jau yra perėmę kitas religijas, budizmą arba islamą. Nuvažiavę į Dha arba Hanu rasite pastatyta budistų vienuolyną. Tiesa, atrodo, vis dar mažai lankomą. Tradiciškai žmonės vis dar dekoruoja savo namus gyvūnų kaukuolėmis su ragais, bet Ladake tai gan įprastas vaizdas. Dardai ypatingomis progomis, per šventes ir festivalius, ar norėdami pabrėžti savo tapatybę, vis dar pasipuošia savo galvą mums neįprastais galvų pauošimai padarytais iš džiovintų gėlių. O kalba? Deja, mokyklose niekas nemoko jųjų kalbos ir nenustebkite, kad jaunesnieji dardai kalba ladakiečių, urdu ar hindi kalbomis. Būtent šių kalbų jie yra mokami mokykluose. Matyt, tai paskutiniai metai, kai vis dar galima pamatyti jų gyvenimo būdą. Dardai kraustosi iš kaimų į Ladako sostinę Lehą ar dar didesnius Indjos miestus, kuria šeimas su vietiniais ladakiečiais, indais ir netgi užseniečiais. Jų tradicijos, kalba ir išskirtiniai veido burožai tirpsta bendrame žmonijos katile. Gal ir gaila, bet, vėlgi, ar galime uždaryti žmones nuo pasaulio?

Dardietė po mokyklos važiuoja namo
į savo kaimą.
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Dardų mergina su mokykline uniforma
Nuotrauka: Ingos Urbonavičiūtės

Tradiciškai pasipuošus dardų moteris
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Aš su dardų vaikais.
Nuotrauka Nomedos Baranauskienės



Klajokliai melžia ožkas, Čangtango slėnis
Kitas pikantiškas kasnelis keliautojui Ladake gali būti klajoklių kultūra, kuri yra nusėdusi Čangtango lygumoje. Šie žmonės verčiasi gyvulininkyste, gamina pieno produktus ir vilną. Dėl atšiaurių Ladako kilmato sąlygų klajokliai keičia savo gyvenamąją vietą pagal sezoną. Mobilus gyvenimo būdas įtakoja savotiškas tradicijas ir buitį. Tiesa, šis klajoklių gyvenimas susiduria su nauju iššūkiu. Indijos vyriausybė atidarė Pugos slėnio mokyklą, kuri skirta klajoklių vaikams. Vaikai mokosi mokykloje gyvendami šalia esančiuose bendrabučiuose. Taip vaikai atitolsta nuo klajojiško gyvenimo, neperiima iš tėvų žinių, kurios reikalingos klajojiškam gyvenimo būdui. Ne retas baigęs mokykla, matyt, pasirinks kitokį gyvenimo būdą nei jų tėvai ir judės toliau, nepasiliks Čangtango slėnyje. Negalime smerkti – visi juk nori gyventi geriau? Norint pamatyti šiuos klajoklius, turite pasiruošti pasivaikščiojimui. Šie žmonės dažniausiai apisgyvena nuošaliau pagrindinių kelių.


Pugos slėnio mokynukai
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Ožkų melžimas klajoklių stovykloje
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Sviesto gaminias klajokių stovykloje.
Nuotrauka Ingos Urbanavičiūtės


Ačiū už įspūdžius India Miles!




Monday 5 December 2016

Ladakas - kur visgi mes keliaujame? I dalis

For English version press here.

Ladakas - kalnų regionas Indijoje, Džamu ir Kašmyro valstijoje. Būdamas tibetietiškos kultūros zonoje šis kraštas atskleidžia kitokį Indijos veidą nei populiarusis Indijos auksinis trikampis (Delis, Agra, Džaipūras), pristatantis turtingą Mughalų (islamiška dinastija valdžiusi šiaurės Indiją XVI-XIX a.) istoriją ir jos architektūrinį palikimą. Ladakas sparčiai populiarėja tarp keliautojų. Jeigu į Google paieškos langelį suvesime žodį Ladakh, be vikipedijos straipsnio rasime gausybę nuorodų į „ 5 preižastys, kodėl verta aplankyti Ladaką“ ir pan.. Atsivertę mokslines ir istorines knygas pasiklystam tarp tibetietiškų gDung rabs zam 'phreng'ų, t. y. pavardžių ir terminų, kuriuos mums įsiminti, o kartais ir suvokti, sunku. Nevardinsiu priežasčių, kodėl verta lankyti Ladaką, nes jos jau ne kartą išlinksniuotos internetinėje erdvėje. Tiesiog, šiek tiek paprastai apie tai kaip susiformavo Ladako kultūra. Ladakas kultūriškai toks turtingas, kad, išties, paprasto blogo įrašo neužteks viskam aprėbti. Tai kaip pradžiamokslis besiruošiantiems keliauti į Ladaką. 

Ladakas keliautojus vilioja neįprastu savo kraštovaizdžiu.
Nubros slėnis, Ladakas, Indija

Archeologiniai kasinėjimai įrodo, kad Ladakas buvo apgyvendintas dar neolito laikas. Manoma, kad Ladakas - kraštas, kuriame nusėdo pirmosios indoeuropietiškos gentys, dardai ir monai (apie jas plačiau kitą kartą). Šių gyventojų religija buvo animizmas. Dar ir šiandien keliaudami Ladake pakelėse ir virš namų durų pastebėsime animistines dekoracijas, gyvūnų kaukuoles su ragais.

Dekoracija pakelėje primenanti animistinius laikus

O kas Ladake labiausiai krenta į akis, tai budistiniai vienuolynai. Jų gausa šiame krašte didelė. Tik dėka gero gido gali suvokti kievieno vieuolyno savitumą ir svarbą bei sudėtingą budistinių mokyklų tinklą. Tibeto kultūra darė stiprią įtaką Ladakui nuo viduramžių. Todėl daug kur rasime Ladaką vadinamą mažuoju Tibetu. Dabar tibetietiškas budizmas yra labiausiai paplitusi religija šiame regione. Tibetietiškas budizmas norint išskirti jį nuo kitų budistinių formų vadinamas lamaizmu, mat, jų aukščiausias dvasinis mokytojas - Dalai Lama. Šio budizmo mokykla Budą garbina kaip esybę kažkada pasiekusią nirvaną ir tiki bodhisatvomis, nušvitusiomis esybėmis, kurios pasiliko šioje žemėje norėdami pasidalinti žiniomis su nenušvitusiomis būtybėmis. 

Ladakas žmones vilioja ir savo budistine kultūra bei vienuolynais
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Ladako vienuolynai stulbina savo piešiniais, kurie dažniausiai vaizduoja netgi kraupius vaizdinius. „Niekada negalvojau, kad budizmo ikonografija galėtų būti tokia gązdinanti“ - stebėjosi vienas iš mano bendrakalevių. Šie piešiniai, paprastai tariant, dažnai atpasakoja budistinius pasakojimus-pamokymus, kurie dažniausiai mums nenušvitusiems siunčią kokią pamokančią žinutę. Dažnai prie įėjimų į pagrindines sales pamatysite statulas ar piešinius su kraupiomis veido išraiškomis. Tai vienuolynų sergėtojai, kurie gązdina visas bolgas dvasias. Taip jie apsaugo vienuolyno atmosferą nuo blogio.

Vienas populiariausių motyvų budistų vienuoynuose
gyvenimo ratas
Nuotrauka Vido Jociaus

 Dalai Lama - labai svarbi figūra šiame budizme. Tai lamaistų aukščiausia dvasinė galva. Ladake ant kiekvieno kampo, netgi po minėtomis gyvūnų kaukuolių dekoracijomis, galite išvysti nuoširdžiai besišypsančio Dalai Lamos veidą. Daugelis Ladako vienuolynų ir šventos vietos turi sąsajų su Dalai Lama. Asmeniškai mane labiausiai nustebino malūnsparnio aikštelė padaryta Dalai Lamai šalia sunkiai pasiekiamo Insos vienuolyno. Dalai Lama norėjo aplankyti šį vienuolyną, kurį prižiūri vienišai gyvenantis vienuolis, tačiau Jo Šventybės Dalai Lamos kūnas buvo per silpnas pasiekti šį vienuolyną. Ne problema – iš akmenukų greitai buvo sudėliota H raidė ir apskritimas. Dalai Lamai beliko atsisėsti į malūnsparnį ir nuskristi į Insos vienuolyną. 

Malūnspario aikštelė prie Insos vienuolyno,
pastatyta, kad Dalai Lama galėtų aplankyti
šį vienuolyną

Neaišku, kada atvyko pirmieji budistai į Ladaką. Manoma, kad tai įvyko dar pirmame amžiuje, kai Ladaką pasiekė budistiška Kušanų imperija. Tačiau tuo laikotarpiu budizmas Ladake neįsitvirtino ir sunyko žlugus Kušanų imperijai. 
 Tibetietiškas budizmas Ladaką pasiekė vėliau. Nuo VII amžiaus Ladaką stipriai pradėjo įtakoti Kinijos ir Tibeto kultūros, kol galų gale pergalę paėmė Tibeto kultūra.
Ladakas tapo Tibeto imperijos dalimi. Vėliau, suskilus Tibeto imerijai, Ladakas atsiskyrė – susikūrė atskyra Ladako karalystė su savo karališkąja gimine. Seniausi Ladako vienuolynai - tai tūkstančio metų senumo Alčio ir Samstalingo vienuolynas. Šie du vienuolynai dvelkia išminitimi ir susikaupimu, religine energija sukaupta per tūkstantmečius. 

Gilią senovę menantys maldos malūnėliai Alčio vienuoyne
pastatytame X-XI amžiuje

Į Ladaką pradėjo keliauti vienuoliai vienas paskui kitą su misija pastatyti vienuolyną. Valdovai rėmė budistus ir vienas po kito kilo vienuoynai, Alčio, Samstalingo, Thiksey, Hemio. Tačiau Ladake įsikūrė ir dar viena religija - Islamas. Leho turgus buvo ir iki šių dienų yra pilnas musulmonų prekiautojų, kurie dažniausiai prekiauja brangakmeniais, kašmyru ir kašmyro kilimais. XV-XVII prasidėjo Islamo kultūros plėtra Ladake. Ladakas kentėjo nuo musulmonų užpuolimų. Tiesa, Islamas atėjo ne tik užpuolikų dėka. Keletas žymių sufijų lankė šį kraštą, meditavo ir taikiai skleidė savo mokymą. Ladakiečių folkiniuose pasakojimuose vis dar yra išlikę mistiniai pasakojimai apie sufijus, jų meditacijas ir stebuklus. Tuo metu susiformavo įdomios islamo formos, matyt, įtakotos ladakietiškų budistinių tradicijų. Vienas iš pavyzdžių būtų Nūrbraksija (eng. Noorbraksia) islamo atšaka vis dar praktikuojama Baltistane (dabartinis Pakistanas). Islamas įsitvirtino Ladake, kai vienas valdovas iš Namgyal dinastijos vedė musulmonų princesę iš Baltistano. Visgi, Ladakas stipriau liko įtakotas Tibeto, kurio įtaką dar labiau sustiprėjo Ladakui pasirašius sutartį su Tibetu Mughalų – Ladako karo metu XVII amžiuje. Ladakas turėjo oficialų suverenumas, bet iš esės buvo priklausomas nuo tibetiečių sprendimų.

Mečetė Leho turguje
Nuotrauga Ingos Urbonavičiūtės

Nustebau sužinojusi, kad Ladakas kažkada buvo Sikhų (monoteistinė religinė grupė susikūrusi XVI amžiuje dabariniame Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje, turėjusi atkyrą valstybę) imperijos dalis. Iki šiol Ladakas sikhų bendruomenei išliko šventas piligrimins taškas. Ladake netoli Leho yra Pathar Sahib gurudvara (sikhų šventovė), kuri liudija apie sikhizmo įkūrėjo ir pirmojo jų mokytojo Nanako galią. Tuo metu, kai mokytojas Nanakas keliavo po Ladaką, tenai siautėjo demonas. Nanakas norėjo įveikti jo blogus darbaus panaudodamas askezės galią. Mokytojas meditavo ant aukštos kalvos šalia didelio akmens. Tai pamatęs demonas nusprendė nustumti akmenį su mokytoju nuo kalvos. Kaip taręs, taip ir padaręs.  Koją demonas pastūmė akmenį, o šis su mokytoju kartu nuriedėjo nuo kalvos. Ant žemės akmuo nukrito ant mokytojo Nanako kūno, bet iš po akmens šis išlindo sveikas gyvas. Mat, jo kūnas buvolabai įkaitęs nuo askezės, tai akmuo, užuot jį mirtinai prispaudęs prie žemės, išsilydė toje vietoje kur buvo mokytojas. Gurudvaroje galite išvysti šį akmenį, kuriame yra likęs demono pėdos įspaudas ir medituojančio mokytojo Nanako kūno forma.

Akmuo Pathar Sahib gurudvaroje,
kuriame išliko medituojančio mokytojo kūno
įspaudas

Atėjums britams Ladakui buvo suteikta priklausomos kunigaikštystės (ang. pricely state) statusas, t. y. buvo valdomas vietinio valdovo, kuris buvo pavaldus britams. Kai Indija atgavo nepriklausomybę 1947 metais, Ladakas tapo Indijos valstybės dalimi. Tačiau prasidėjus neramumams Tibete ir Kinijai uždarius Tibeto sieną 1960, Ladake taip pat prasidėjo neramus laikotarpis. Baigėsi Ladako kaip prekybinio taško svarba. Iki pat 1974 metų, kai Indija Ladaką atidarė turizmui, Ladakas buvo uždarytas nuo iššorinio pasaulio.

Ladakas keliautojus traukia ir kaip kraštas su aukščiausiomis
asfaltuotomis perėjomos

 Dabar Ladako kultūrą keičia populiarėjantis turizmas ir globali kultūra. Kai kurie teigia, kad turizmas sunaikins vietinę kultūrą, išlepins vietinius, sugadins jų nuoširdų budistinį charakterį? Bet kodėl mes vietoj tesidami, kad vietinai gadina savo charakterį, neperimame ir neparnešame jų nuoširdumo su savimi namo? Iš vienos pusės turizmas skaitna ir pozytivius pokyčius: tvaromi keliai, infrastuktūros, miestai. Panašu, kad žmonių gyvenimas lengvėja - maisto prekės, medicininė pagalba ir išsilavinimas yra lengviau preinami vietiniams nei seniau. Tiesa, šie aspektai gali turėti ir neigiamos įtakos kultūrai bei aplinkai. Visa tai nusipelnė platesnės diskusijos. Kaip ten bebūtų, šiuolaikinės realijos keičia Ladaką ir jo kultūrą. Asmeniškai netikiu, kad globalizmas visiškai sunaikina lokalią kultūrą. Visiems tarptautinio marketingo studentams kalama į galvą, kad norint pristatyti globalius produktus vietinėse kultūruose, svarbu juos adaptuoti pagal lokalinę kultūrą. Taip ir atsirado vegetariški McDonald'o burgeriai Indijoje. Kultūros pokyčiai yra natūralus dalykas ir jų nereikia bijoti, nes tik mirusi kultūra nesikeičia.

Geriausi atsiminimai iš Ladako
Nuotrauka Inder Thakur


Ačiū Travel Planet už pagalbą ir galimybę iš arčiau susipažinti su šiuo kraštu!