Wednesday 14 December 2016

Ladakas - II dalis. Senovinė arijų gentis ir klajokliai.



Šypsenos iš Dha kaimelio, Ladakas, Indija
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Na ir turputį apie Ladake užsilikusią senovę...

Dha kaimelis
Kaip ir minėjau praeitame įraše, įrodyta, kad Ladakas buvo gyvenama teritorija neolito laikais. Manoma, kad šioje teritorijoje gyveno pirmosios žinomos indoarijų gentys, monai (eng. mons) ir dardai (ang. dards). Jei sėkmė nusišypsos jų palikuonius galime pamatyti ir Leho turguje pardavinėjančius daržoves. Taip pat galima pasiryžti dienos kelionei ir aplankyti jų kaimus Dha arba Hanu. Iki šiol dardų vyresnioji karta dar naudoja dardų kalbą, kuri, manoma, yra Rigvedos sanskrito pagrindas. Tai reiškia - visos indoeuropiečių kalbos atšakos pagrindas. Dardai taip pat iš minios išsiskiria savo veido bruožais, kurie liūdija, kad šie žmonės tikrai neatvyko iš Tibeto. Teigiama, kad jie yra savo religinėse praktikuose išlaikę ir senovinio animizmo. Deja, daugelis jau yra perėmę kitas religijas, budizmą arba islamą. Nuvažiavę į Dha arba Hanu rasite pastatyta budistų vienuolyną. Tiesa, atrodo, vis dar mažai lankomą. Tradiciškai žmonės vis dar dekoruoja savo namus gyvūnų kaukuolėmis su ragais, bet Ladake tai gan įprastas vaizdas. Dardai ypatingomis progomis, per šventes ir festivalius, ar norėdami pabrėžti savo tapatybę, vis dar pasipuošia savo galvą mums neįprastais galvų pauošimai padarytais iš džiovintų gėlių. O kalba? Deja, mokyklose niekas nemoko jųjų kalbos ir nenustebkite, kad jaunesnieji dardai kalba ladakiečių, urdu ar hindi kalbomis. Būtent šių kalbų jie yra mokami mokykluose. Matyt, tai paskutiniai metai, kai vis dar galima pamatyti jų gyvenimo būdą. Dardai kraustosi iš kaimų į Ladako sostinę Lehą ar dar didesnius Indjos miestus, kuria šeimas su vietiniais ladakiečiais, indais ir netgi užseniečiais. Jų tradicijos, kalba ir išskirtiniai veido burožai tirpsta bendrame žmonijos katile. Gal ir gaila, bet, vėlgi, ar galime uždaryti žmones nuo pasaulio?

Dardietė po mokyklos važiuoja namo
į savo kaimą.
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Dardų mergina su mokykline uniforma
Nuotrauka: Ingos Urbonavičiūtės

Tradiciškai pasipuošus dardų moteris
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Aš su dardų vaikais.
Nuotrauka Nomedos Baranauskienės



Klajokliai melžia ožkas, Čangtango slėnis
Kitas pikantiškas kasnelis keliautojui Ladake gali būti klajoklių kultūra, kuri yra nusėdusi Čangtango lygumoje. Šie žmonės verčiasi gyvulininkyste, gamina pieno produktus ir vilną. Dėl atšiaurių Ladako kilmato sąlygų klajokliai keičia savo gyvenamąją vietą pagal sezoną. Mobilus gyvenimo būdas įtakoja savotiškas tradicijas ir buitį. Tiesa, šis klajoklių gyvenimas susiduria su nauju iššūkiu. Indijos vyriausybė atidarė Pugos slėnio mokyklą, kuri skirta klajoklių vaikams. Vaikai mokosi mokykloje gyvendami šalia esančiuose bendrabučiuose. Taip vaikai atitolsta nuo klajojiško gyvenimo, neperiima iš tėvų žinių, kurios reikalingos klajojiškam gyvenimo būdui. Ne retas baigęs mokykla, matyt, pasirinks kitokį gyvenimo būdą nei jų tėvai ir judės toliau, nepasiliks Čangtango slėnyje. Negalime smerkti – visi juk nori gyventi geriau? Norint pamatyti šiuos klajoklius, turite pasiruošti pasivaikščiojimui. Šie žmonės dažniausiai apisgyvena nuošaliau pagrindinių kelių.


Pugos slėnio mokynukai
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Ožkų melžimas klajoklių stovykloje
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės

Sviesto gaminias klajokių stovykloje.
Nuotrauka Ingos Urbanavičiūtės


Ačiū už įspūdžius India Miles!




No comments:

Post a Comment