|
Šypsenos iš Dha kaimelio, Ladakas, Indija
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės |
Na ir turputį apie Ladake užsilikusią senovę...
|
Dha kaimelis |
Kaip ir minėjau
praeitame įraše, įrodyta, kad Ladakas buvo gyvenama
teritorija neolito laikais. Manoma,
kad šioje teritorijoje gyveno pirmosios žinomos indoarijų gentys, monai (eng. mons) ir dardai (ang. dards). Jei sėkmė nusišypsos jų
palikuonius
galime pamatyti ir Leho turguje pardavinėjančius daržoves. Taip pat
galima pasiryžti dienos kelionei ir aplankyti jų kaimus Dha arba
Hanu. Iki šiol dardų vyresnioji karta dar naudoja dardų kalbą,
kuri, manoma, yra Rigvedos sanskrito pagrindas. Tai reiškia - visos
indoeuropiečių kalbos atšakos pagrindas. Dardai taip pat iš minios
išsiskiria savo veido bruožais, kurie liūdija, kad šie žmonės
tikrai neatvyko iš Tibeto. Teigiama, kad jie yra savo
religinėse praktikuose išlaikę
ir
senovinio animizmo. Deja, daugelis jau yra perėmę
kitas religijas, budizmą arba islamą. Nuvažiavę į Dha arba Hanu
rasite pastatyta budistų vienuolyną. Tiesa, atrodo, vis dar mažai
lankomą. Tradiciškai žmonės vis dar dekoruoja savo
namus gyvūnų kaukuolėmis su ragais, bet Ladake tai gan įprastas vaizdas. Dardai ypatingomis progomis,
per šventes ir festivalius, ar norėdami pabrėžti savo tapatybę, vis dar
pasipuošia savo galvą mums neįprastais galvų pauošimai
padarytais iš džiovintų gėlių. O kalba? Deja, mokyklose niekas nemoko jųjų kalbos ir nenustebkite, kad jaunesnieji dardai kalba ladakiečių, urdu ar hindi kalbomis. Būtent šių kalbų jie yra mokami mokykluose. Matyt, tai paskutiniai
metai, kai vis dar galima pamatyti jų gyvenimo būdą. Dardai kraustosi iš kaimų į
Ladako sostinę Lehą ar dar didesnius Indjos miestus, kuria šeimas
su vietiniais ladakiečiais, indais ir netgi užseniečiais. Jų
tradicijos, kalba ir išskirtiniai veido burožai tirpsta bendrame žmonijos katile. Gal ir gaila, bet, vėlgi, ar galime uždaryti žmones nuo pasaulio?
|
Dardietė po mokyklos važiuoja namo
į savo kaimą.
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės |
|
Dardų mergina su mokykline uniforma
Nuotrauka: Ingos Urbonavičiūtės |
|
Tradiciškai pasipuošus dardų moteris
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės |
|
Aš su dardų vaikais.
Nuotrauka Nomedos Baranauskienės |
|
Klajokliai melžia ožkas, Čangtango slėnis |
Kitas pikantiškas kasnelis
keliautojui Ladake gali būti klajoklių kultūra, kuri yra nusėdusi
Čangtango lygumoje. Šie žmonės verčiasi gyvulininkyste, gamina
pieno produktus ir vilną. Dėl atšiaurių Ladako kilmato sąlygų klajokliai keičia savo gyvenamąją vietą pagal sezoną. Mobilus gyvenimo būdas
įtakoja savotiškas tradicijas ir buitį. Tiesa, šis klajoklių gyvenimas susiduria su nauju iššūkiu. Indijos vyriausybė atidarė Pugos slėnio mokyklą,
kuri skirta klajoklių vaikams. Vaikai mokosi mokykloje gyvendami šalia esančiuose bendrabučiuose. Taip vaikai atitolsta nuo klajojiško gyvenimo, neperiima iš tėvų žinių, kurios reikalingos
klajojiškam gyvenimo būdui. Ne retas baigęs mokykla, matyt, pasirinks kitokį gyvenimo būdą nei jų tėvai ir judės toliau, nepasiliks Čangtango slėnyje. Negalime smerkti – visi juk nori gyventi
geriau? Norint pamatyti šiuos klajoklius, turite pasiruošti
pasivaikščiojimui. Šie žmonės dažniausiai apisgyvena nuošaliau
pagrindinių kelių.
|
Pugos slėnio mokynukai
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės |
|
Ožkų melžimas klajoklių stovykloje
Nuotrauka Ingos Urbonavičiūtės |
|
Sviesto gaminias klajokių stovykloje.
Nuotrauka Ingos Urbanavičiūtės |
No comments:
Post a Comment