Wednesday, 19 October 2016

Lietuvių pėdsakai pietų ašigalyje

Angliška versija čia

Nors ir maža tauta esam, visgi savo tautiečių pėdsakus, nors ir negausius, pietų ašigalyje galime atsekti. Daug kas žino Kosciuškos kalną ir Tadą Kosciušką, pagal kurio pavardę buvo pavadintas Kosciuškos kalnas Australijoje. Bet ar esate girdėję ką nors apie Bakutį? Taigi Bakutis ne šiaip sau pėdą įkėlė į Antarktidos žemyną, bet ir savo pavardę užrašė ant jos žemėlapio. Viena pakrantė buvo pavadinta šio kardinolo garbei – Bakučio pakrantė. Visgi jis niekada nebuvo pasiekęs pietų ašigalio centro. Ar yra Lietuvis taip padaręs? Taip. Ir daugelis nustebs, nes daugumai šio žymaus verslininko pavardė žinoma. Tai vienas turtingiausių mūsų tėvainainių – Arvydas Avulis. Verslininkas skrydžiu pasiekė pietų ašigalį, iki kurio jam dar teko žygiuoti 111 kilometrų septynias dienas. Taip pat,pasidomėjau ar yra kitų lietuvių norinčių išbandyti žygį Antarktidoje.

KARDINOLAS FRED E. BAKUTIS IR BAKUČIO PAKRANTĖ

"Didis dalykas buvo tai, kad tėvas nuolat pamokslavo – visada turite rasti tai, ką patinka daryti, nepriklausomai nuo to, kur patektumėme" – kardinolo Fred E. Bakučio sūnus

Kardinolas E. Bakutis
Nuotrauka iš www.navsource.com 
Ačiū mano Indijos istorijos dėstytojai Dianai Mickevičieniai, kad su mumis pasidalino šia informacija. Pati niekada nebūčiau sugalvojusi patikrinti ar Antarktidoje nėra geografinių objektų pavadintų lietuviška pavarde. Fred E. Bakutis – lietuviškos kilmės JAV karinio laivyno lakūnas padaręs neįtikėtiną karjerą. Bakutis gimė JAV išeivių šeimoje. Jo mama buvo iš Lenkijos, o tėvas, Frankas, buvo gimęs Lietuvoje. JAV Bakutis baigė karinio jūrų laivyno akademijos magistrą. Vėliau studijavo karinio jūrų laivyno karo koledže (JAV tyrimų institucija kurianti jūrų karinias strategijas). Bakutis pasižymėjo kare prieš Japoniją, viename iš didžiausių oro mūšių Ramiajame vandenyne 1944 m.. Laikraščiuose ilgai mirgėjo Bakučio išgyvenimo istorija. Jo lėktuvas mūšio metu buvo pašautas. Pilotas sugebėjo meistriškai nusileisti į vandenį ir, kol lėktuvas skendo, prisipūsti gelbėjimo valtį. Šioje valtyje kariūnas praleido spetynias dienas, kol jį surado JAV lėktuvnešio „Hardhead“ įgula. Bakutis taip pat buvo garsiųjų „Apollo“ misijų narys.

Bet kaip šis pilotas susijęs su Antarktida? 1960 metais Bakutis buvo paskirtas vadovauti operacijoje “Deep freeze” (liet. šaldiklis)Jis buvo paskirtas karinio jūrų laivyno paramos pajėgų vadu Arktyje ir Antarktidoje. Bakutis buvo atsakingas už JAV meteorologinių stočių steigimą ir plėtrą pietų ašigalyje. Paskutinį kartą Bakutis pietų ašigalyje lankėsi 1966 metais, kai nuvežė paštą ir maisto atsargas atšiauriame žemyne tūnantiems mokslininkams. Kranto pavadinimą Antarktidoje JAV kontradmirolo F. E. Bakučio garbei suteikė Patariamiasis Antarkties vardų komitetas. Ši pakarantė dabar yra Mere Berd žemės dalyje.

Baigęs savo karjerą iki pat savo mirties 2009 metais Bakutis gyveno Havajų salyne Oahu. Jo inciatyva buvo uždarytas Oahu esantis karinins jūrų laivynas. Nuo to laiko jūra pradėjo mėgautis žvejai ir banglentininkai. Beje, Bakutis pats puikiai valdė banglentę iki 80 metų.

Šaltinis: Aviacijos PasaulisNr 2 (217) 2013

O TAI NUTIKO NESENIAI - PIRMASIS LIETUVIS PIETŲ AŠIGALYJE

"Įsivaizduokite, kad keliaujate dideliu dideliu baltu stalu, ant kurio nėra jokio orientyro - išvis nėra nieko, išskyrus sniegą ir dangų. Jus apsėstų mintys, ar teisinga krypimi einate! Ir tik įsileisk mintį, kad eini ne ten..." A. Avulis (cit. iš apzvalga.eu)

Arvydo Avulio pavardė žinoma ne vienam iš mūsų. Tai garsus Lietuvos verslininkas. Tačiau mažai kam žinoma, kad jis pirmasis lietuvis pasiekęs pietų ašigalį. Tai nebuvo paprasta kelionė. Anot verslininko, tai ne ta kelionė, kai nusiperki bilietą ir skrendi. Šiai kelionei Avulis ruošėsi 5 metus. Tuo metu Avulis nerado bendraminčių tarp savo tėvainainių ir nusprendė prisijungti prie rusų keliautojų. Pagaliau 2010 metų gruodžio mėnesį keliautojai susiruošė į žygį. Deja, nuo pat kelionės pradžios oras nebuvo jiems palankus ir kompanija užstrigo "Union Glacier“ stovyklos bibliotekoje. Bet vieną džiugią dieną pilotas nudžiugino Avulį ir jo bendrakeleivius – šiandien galime skristi. Gruodžio 8-ą dieną pagaliau Avulis nusileido pietų ašigalyje, bet iki pat centro jųjų dar laukė 111 kilometrų kelionė pėsčiomis. Pirmi verslininko įspūdžiai – tai baisus vėjas, oro trūkumas (pietų ašigalis yra virš 3 km aukščio) ir vienišumo jausmas. "Išlipus iš lėktuvo pūtė daug stipresnis vėjas negu bazinėje stovykloje. Jokių kalnų, jokios užuovėjos. Likome trise didžiulėje platybėje. Kur pažvelgsi - horizontas, visur balta. Apėmė vienišumo jausmas, nes nebuvo tikimybės sutikti kitų žmonių" (cit. iš Lietuvos Rytas). Gruodžio 14-ą, lygiai po 99 metų, kai norvegas Rualdas Amundsenas pirmasis ašigalyje įsmeigė vėliavą, A. Avulis įsmeigė Lietuvos trispalvę.

Anot Avulio, grįžus iš Antarktidos kasdienis gyvenimas pasirodė kur kas lengvesnis. Verslininkas jaučiasi tvirtesnis netgi priimdamas verslo sprendimus. Verslininkas neabejoja, kad ši kelionė tapo tik dar vienu laipteliu siekiant didžiausio gyvenimo tikslo pažinti save.

TIE, KURIE SVAJOJA APIE ANTARKTIDĄ

"Kelionės skirtos ne tik sau, ne tik patenkinti savo ambicijas, tačiau man svarbiausia perduoti jausmus ir potyrius kitiems. Galbūt mano įveikti iššūkiai įkvėps kitus išbandyti ką nors nauja, nebūtinai ekstremalaus, tai tiesiog gali būti pokyčiai asmeniniame ar profesiniame gyvenime", - A. Kuras (cit. iš bznstart.lt)

Lietuvaičiai žygio per Baltijos jūrą metu
Nuotrauka iš Poliarinės ekpedicijos
Pasidomėjus, kas jau buvo ašigalyje, nusprendžiau pažiūrėti ar yra dar kas be manęs svajojantis tenai nuvykti. Pirmą, ką suradau, o tiksliau į tai kur mane nuvedė „Google“ paieška, buvo poliarinių ekpedicijų Facebook'o puslapis. Puslapis - pilnas nuotraukų, kuriose dominuoja balta spalva, sniegas, ledas ir dangus. Tai kompanija draugų, kurie kelionėms pasirenka ne viešbučius, saulę ir šilumą, o šaltį, sniegą, slides ir palapines. Jie savarankiškai be išorinės pagalbos eina į poliarinio tipo žygius. Apie jų du žygius galima rasti mūsų lietuviškuose elektroniniuose dienraščiuose. Vienas iš žygių yra istoriškas Lietuvos keliautojų istorijoje - jie yra pirmieji lietuviai perėję Baltijos jūrą ledu. (daugiau skaitykite čia). Antrasis jų žygis didžiausia sala pasaulyje Grenlandija (daugiau skaitykite čia). Trečiasis iššūkis, Antraktida – keliautojų palnuose.

Tai, kas labiausiai man įstrigo iš jų kelionių aprašymų, tai A. Kuro filosofija ir požiūris į ekstremalias, pavojingas sąlygas. Svarbu su šiomis sąlygos susigyventi, o ne kovoti su jomis. Juk prieš vėją nepapūsi. "Tos sunkios akimirkos nesukuria didelio streso - tiesiog tam reikia nusiteikimo. Viena dviejų žmonių britų ekpedicija, kuri šiemet keliavo su daug geresne technika, baigė kelionę liūdnai - nušalo kojų ir rankų pirštai ir nesugebėjus baigti maršruto jie buvo evakuoti malūnsparniu. Vėliau jie rašė, kad labai stengėsi kovoti su šalčiu. O būtent kovoti ir negalima, nes to pakeisti neįmanoma" - sakė A. Kuras. (cit. iš 15min).

Klausiau A. Kuro, ar jam teko dėl savo gyvenimo būdo ir kelionių atsisakyti didelių galimybių ar pan.? Jis sutiko su manimi, kad nukentėjo mokslai ir yra tekę atsisakyti gerų pasiūlymų, bet Kuras nesigaili: "<...> bet tie, kurie tikrai nori, tai sugeba viską suderinti". (iš asmeninio susirašinėjimo). 


Nuotrauka iš Poliarinės ekspedicijos
Kuo siekia lietuvaičiai savo kelionėmis? 15min  konferencijoje A. Kuras minėjo, kad jis pailsi nuo civilizacijos, žmonių ir darbų, atsiplėšia nuo pasaulio ir pabūna su savimi iš širdies. "Tai - kaip savotiška meditacija, per kurią susitinki pats su savimi. Po tokios kelionės grįžti šviežias, niekam neskolingas ir susitaikęs su esama situacija. Sinchronizuojasi tavo kūnas ir siela." - grįžęs iš žygio Grenlandijoje kalbėjo A. Kuras (cit iš 15min). Tačiau, kaip ir citata viršuje mini, Kuro kelionių tikslas nėra tik asmeninių ambicijų patenkinimas. Jis tikisi įkvėpti kitus daryti pokyčius savo gyvenime.


No comments:

Post a Comment